| RELIGIJOS LAISV – KELIAS TAIK
1. Prasidedant Naujiesiems metams, troktu, kad mano palinkjimai pasiekt visus ir kiekvien; linkiu giedrumo ir klestjimo, bet labiausiai taikos. Ir vartus uverianius metus, deja, enklino persekiojimai, diskriminacija, baiss smurto aktai ir religin nepakanta.
Prie akis pirmiausia turiu brangi Irako em, kuri, keliaudama stabilumo ir susitaikinimo link, tebra smurto ir pasiksinim arena. galv ateina nesenos krikioni bendruomens kanios ir ypa niekinga ataka prie sir katalik Nepaliaujamos Pagalbos Dievo Motinos katedr Bagdade, kur spalio 31-j buvo nuudyti du kunigai ir per penkiasdeimt tikinij, susirinkusi vsti v. Mii. Š akt vlesnmis dienomis palydjo kitos atakos, nukreiptos ir prie privaius namus. Krikioni bendruomenje tai sukl baim ir daugeliui jos nari paadino nor, iekant geresni gyvenimo slyg, emigruoti. Jiems reikiu savo ir visos Banyios artum, konkreiai parodyt ir neseniai surengtoje Vyskup sinodo ypatingojoje asambljoje Artimj Ryt klausimais. Ši asamblja padrsino katalik bendruomenes Irake ir visuose Artimuosiuose Rytuose gyventi bendryste ir tose alyse toliau drsiai liudyti tikjim.
Nuoirdiai dkoju vyriausybms, kurios stengiasi sumainti ms broli ir seser moni eimoje kanias, ir raginu katalikus melstis u smurt ir nepakant kenianius savo tikjimo brolius ir seseris ir su jais solidarizuotis. Man atrod, jog is kontekstas teikia itin ger prog pasidalyti su jumis keliomis mintimis apie religijos laisv kaip keli taik. Juk lidna konstatuoti, kad kai kuriose pasaulio srityse nemanoma laisvai ipainti ir reikti tikjim, nerizikuojant gyvybe ir asmenine laisve. Kitose srityse egzistuoja tylesns ir rafinuotesns iankstinio nusistatymo prie tikiniuosius bei religinius simbolius ir prieinimosi jiems formos. Krikionys dabar yra religin grup, dl savo tikjimo sulaukianti daugiausia persekiojim. Dl tiesos iekojimo, tikjimo Jz Krist ir nuoirdaus raginimo pripainti religijos laisv daugelis kasdien eidinjami ir neretai gyvena baimje. Visa tai nepriimtina, nes eidia Diev ir paeidia mogaus kilnum, be to, kelia grsm saugumui bei taikai ir trukdo autentikam visapusikam mogaus vystymuisi (1).
Juk religijos laisve reikiasi savitumas mogaus asmens, per tai galinio savo asmenin ir bendruomenin gyvenim kreipti Diev, kurio viesoje iki galo atsiskleidia asmens tapatyb, prasm ir tikslas. Savavalikai i laisv atimti ar apriboti reikia puoselti siaur poir mog; utemdyti viej religijos vaidmen reikia statydinti neteising visuomen, nes tada ji neatitinka tikrosios mogaus asmens prigimties; tai reikia ukirsti keli autentikos ir tvarios taikos visoje moni eimoje gyvendinimui.
Todl visus geros valios mones raginu atnaujinti sipareigojim statydinti pasaul, kuriame visi galt laisvai ipainti savo religij ar tikjim ir visa irdimi, visa siela ir visu protu mylti Diev (plg. Mt 22, 37). I tokios nuostatos kyla ir tokia nuostata vadovaujasi i inia 44-osios Pasaulins taikos dienos, kurios tema „Religijos laisv – kelias taik“, proga.
Šventa teis gyvyb ir dvasin gyvenim
2. Religijos laisvs teis kyla i mogaus asmens, kurio transcendentins prigimties nevalia ignoruoti nei ileisti i aki, kilnumo (2). Dievas sukr vyr ir moter pagal savo paveiksl ir panaum (plg. Pr 1, 27). Todl kiekvienas mogus turi vent teis pilnatvik gyvenim ir dvasiniu poiriu. Nepripaindamas savo dvasins bties, neatsiverdamas tam, kas transcendentika, mogus usisklendia savyje, negali surasti atsakym savo irdies klausimus, kokia gyvenimo prasm, ir gyti tvari etini vertybi bei princip, negali n patirti autentikos laisvs ir pltoti teisingos visuomens (3).
Šventasis Ratas santarvje su ms pai patirtimis atskleidia didiul mogaus kilnumo vert: „Kai pavelgiu tavo dang, – tavo rank darb, – vaigdes ir mnul, kuriuos pritvirtinai, – kas gi mogus, kad j atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rpinies? Tu sukrei j nedaug u save menkesn, apvainikavai garbe ir didybe. Tu padarei j savo tvarini eimininku, padjai visa prie jo koj“ (Ps 8, 4–7).
mogaus ikilios prigimties akivaizdoje mus gali irgi apimti panai psalmininko nuostaba. Ji rodosi kaip atvirumas slpiniui, kaip gebjimas giliai klausti, kas esame ir kokia visatos kilm, kaip aukiausios Dievo meils vidinis atgarsis, – Dievo, kuris yra vis daikt, kiekvieno mogaus ir vis taut itaka ir tikslas (4). Transcendentinis asmens kilnumas yra esmin judj-krikioni iminties vertyb, taiau vis gali bti paintas ir protu. Šis kilnumas, kaip gebjimas perengti savo materialumo ribas ir iekoti tiesos, turi bti pripaintas visuotiniu griu, btinu visuomens, orientuotos mogaus pilnatv, statydinimui. Pagarba esminiams mogaus kilnumo elementams, kaip antai, teisei gyvyb ir teisei religijos laisv, yra kiekvienos visuomenins ir teisins normos moralinio teistumo slyga.
Religijos laisv ir abipus pagarba
3. I religijos laisvs kyla moralin laisv. mogaus prigimtyje siaknijs atvirumas tiesai ir griui ities kiekvienam mogui suteikia pilnutin kilnum ir laiduoja visik asmen tarpusavio pagarb. Todl religijos laisv laikytina ne tik apsauga nuo prievartos, bet pirmiausia gebjimu savo sprendimus rikiuoti pagal ties.
Tarp laisvs ir pagarbos kitam yra nepertraukiamas ryys: „Morals statymas pareigoja pavienius mones ir visuomeninius sambrius, naudojantis savo teismis, atsivelgti kit teises, savo pareigas kitiems ir bendrj vis gerov“ (5).
Dievui prieika ar abejinga laisv baigiasi savo paios neigimu ir nelaiduoja visikos pagarbos kitam. Valia, laikanti save i pagrind nepajgia iekoti tiesos ir grio, neturi joki kit elgesio objektyvi prieasi ar motyv, iskyrus tuos, kuriuos jai diktuoja trumpalaikiai ir atsitiktiniai interesai, neturi „tapatybs“, saugotinos ir ugdytinos tikrai laisvais ir smoningais sprendimais. Todl ji negali reikalauti, kad j gerbt kitos „valios“, irgi atsiskyrusios nuo savo giliausios bties ir galinios vadovautis kitokiais „motyvais“ ar net nesivadovauti jokiais. Iliuzija, kad etinis reliatyvizmas yra raktas taik sugyvenim, i ties yra susiskaldym ir mogaus kilnumo neigimo altinis. Vadinasi, btina pripainti du vieningo mogikojo asmens matmenis – religin ir socialin. Šiuo atvilgiu nesivaizduojama, kad tikintieji, „idant bt veikls pilieiai, turt nuslopinti dal savs. Norint naudotis savo teismis, niekada neturt bti btina paneigti Diev“ (6).
Šeima – laisvs ir taikos mokykla
4. Jei religijos laisv yra kelias taik, tai religinis aukljimas yra tinkamiausias bdas galinti naujas kartas kitame velgti savo brol ir seser, su kuriais privalu kartu keliauti ir bendradarbiauti, kad visi jaustsi gyvais vienos ir tos paios visus aprpianios moni eimos nariais.
Santuoka pagrsta eima, vyro ir moters artimos vienybs ir papildomumo iraika, iame kontekste silosi kaip pirmutin vaik ugdymo ir socialinio, kultrinio, moralinio ir dvasinio augimo mokykla, – vaik, kuriems tvas ir motina visada turi bti pirmieji tiesos iekojimo ir meils Dievui linkme orientuoto gyvenimo liudytojai. Patys tvai visada turi galti laisvai, niekieno neveriami ir atsakingai perduoti savo vaikams sav tikjimo, vertybi ir kultros paveld. Šeima, pirmutin mogikosios visuomens lstel, yra pirmin darni santyki visais nacionaliniais ir tarptautiniais moni sugyvenimo lygmenimis ugdymo vieta. Tai kelias, kuriuo privalu imintingai sukti troktant kurti tvirt ir solidar socialin audin, rengti jaunus mones perimti atsakomyb u savo gyvenim laisvoje visuomenje tarpusavio supratimo ir taikos dvasia.
Bendras paveldas
5. Galima sakyti, kad tarp pagrindini teisi ir laisvi, kylani i mogaus kilnumo, religijos laisvei tenka ypatingas statusas. Jei religijos laisv pripastama, i pagrind gerbiamas asmens kilnumas ir stiprinami taut etosas bei institucijos. Jei, prieingai, religijos laisv slopinama, jei mginama sutrukdyti monms ipainti savo religij ar tikjim ir pagal tai gyventi, tai mogaus kilnumas paeidiamas ir kartu ikyla grsm teisingumui ir taikai, besiremiantiems teisinga, aukiausiosios tiesos ir aukiausiojo grio viesoje statydinama tvarka.
Šia prasme religijos laisv taip pat yra politins ir teisins kultros laimjimas. Ji yra esminis gris: kiekvienas mogus turi galti laisvai naudotis teise individualiai ar bendruomenikai ipainti ir reikti savo religij ar tikjim tiek vieai, tiek privaiai, mokydamas, praktikuodamas, skelbdamas, garbindamas ir atlikindamas apeigas. Jam neturt bti kliudoma prisijungti prie kitos religijos ar apskritai jokios neipainti. Šioje srityje pavyzd ir esmin pagrind teikia tarptautin tvarka, nes nenumato joki religijos laisvs iimi, iskyrus diktuojamas teisto teisingumu pagrstos vieosios tvarkos poreikio (7). Tad tarptautin tvarka religinio pobdio teisms pripasta tok pat status kaip teisei gyvyb ir asmenin laisv, taip parodydama jos priklausomyb mogaus teisi esminiam branduoliui, toms visuotinms ir prigimtinms teisms, kuri niekada nevalia paneigti mogikaisiais statymais.
Religijos laisv yra ne iskirtinis tikinij, bet visos ems taut eimos paveldas. Ji yra neatsiejamas teisins valstybs elementas; jos negalima paneigti sykiu nepaeidiant vis pagrindini teisi ir laisvi, nes ji yra j santrauka ir virn. Ji yra „savotikas lakmuso popierlis, parodantis, ar gerbiamos visos kitos mogaus teiss“ (8). Skatindama puoselti savitai mogikuosius gebjimus, ji kuria reikiamas prielaidas visapusikam mogaus vystymuisi, apimaniam visus jo matmenis (9).
Vieasis religijos matmuo
6. Nors religijos laisv, kaip ir kiekviena laisv, kyla i asmenins plotms, ji gyvendinama per santyk su kitais. Laisv be santykio nra visika laisv. Religijos laisv neapsiriboja vien individualiu matmeniu, bet tikrove virsta bendruomenje ir visuomenje, atitikdama santykik asmens bt ir viej religijos prigimt.
Santykikumas yra svarbiausias religijos laisvs dmuo, akinantis tikinij bendruomen puoselti solidarum bendrojo grio labui. Šiuo bendruomeniniu matmeniu kiekvienas mogus lieka unikalus bei nepakartojamas ir sykiu save iki galo atbaigia bei gyvendina.
Religini bendruomeni indlis visuomen neginijamas. Konstruktyv tikinij vaidmen visuomeniniame gyvenime patvirtina gausios karitatyvins ir kultrins institucijos. Dar reikmingesnis yra etinis religijos indlis politinje srityje. Uuot j stmus al ar draudus, ji laikytina vertinga paspirtimi bendrajam griui skatinti. ia pamintinas ir kultros religinis matmuo, per imtmeius suformuotas socialins ir ypa etins religijos takos. Religinis matmuo jokiu bdu nediskriminuoja neipastanij tikjimo, prieingai, stiprina socialin sanglaud, integracij ir solidarum.
Religijos laisv – laisvs ir civilizacijos jga: manipuliavimo ja pavojai
7. Religijos laisvs inaudojimas slaptiems interesams pridengti, pavyzdiui, konstitucinei tvarkai griauti, itekliams kaupti ar kokios nors grups galiai ilaikyti, gali visuomenei padaryti milinikos alos. Fanatizmo, fundamentalizmo ir mogaus teises paeidiani veiksm niekada negalima pateisinti, juolab religijos vardu. Religijos ipainimo nevalia nei instrumentalizuoti, nei primesti prievarta. Tad valstybs ir vairios moni bendruomens niekuomet neturi umirti, kad religijos laisv yra tiesos iekojimo slyga ir kad tiesa mog tikina ne prievarta, bet „paios tiesos galia“ (10). Šia prasme religija yra pozityvi varomoji jga pilietinei ir politinei visuomenei statydinti.
Argi manoma nuneigti didij pasaulio religij indl, kuriuo jos prisidjo prie civilizacijos pltros? Nuoirdi Dievo paieka slygodavo vis didesn pagarb mogaus kilnumui. Krikionikosios bendruomens savuoju vertybi ir princip paveldu daug prisidjo prie to, kad mons ir tautos suvokt savo tapatyb bei kilnum, taip pat prie demokratini institucij atsiradimo ir mogaus teisi ir atitinkam pareig tvirtinimo.
Ir iandien vis labiau globalizuotoje visuomenje krikionys paaukti ne tik atsakingu pilietiniu, ekonominiu bei politiniu sipareigojimu, bet ir savuoju artimo meils ir asmeninio tikjimo liudijimu vertingai prisidti prie sunki ir kvepiani pastang siekti teisingumo, mogaus visapusiko vystymosi ir teisingos mogikj reikal tvarkos. Religijos istmimas i vieojo gyvenimo atima i pastarojo gyvybikai svarbi, transcendencijai atvir srit. Be ios pamatins patirties tampa sunku pakreipti visuomen visuotini etini princip linkme ir nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu nustatyti tvark, kurios slygomis bt galima visikai pripainti bei gyvendinti pagrindines teises ir laisves, kaip yra nurodoma – deja, vis dar nepakankamai paisomoje ar net ginijamoje – 1948 m. Visuotini mogaus teisi deklaracijoje.
Teisingumo ir civilizacijos klausimas: fundamentalizmas ir prieikumas tikintiesiems griauna teigiam valstybs pasaulietikum
8. Lygiai taip pat rytingai, kaip smerkiamos visos fanatizmo ir religinio fundamentalizmo formos, btina prieintis ir visoms prieikumo religijai formoms, apribojanioms viej tikinij vaidmen pilietiniame ir politiniame gyvenime.
Nevalia umirti, kad religinis fundamentalizmas ir laicizmas yra dvi lygiaverts kratutins formos, atmetanios teist pliuralizm ir pasaulietikumo princip. Juk abi suabsoliutina siaur ir dalin poir mog, pirmoji remdama religin integralizm, antroji – racionalizm. Visuomen, prievarta brukanti religij arba – prieingai – troktanti j udrausti, yra neteisinga ir mogaus bei Dievo, ir savo paios atvilgiu. Dievas vilioja monij pas save meils planu, aprpianiu vis mog su jo prigimtiniais bei dvasiniais matmenimis, ir kartu laukia laisvo, atsakingo ir nuoirdaus atsako visa individualia ir bendruomenine btimi. Tad ir visuomenei, kaip asmens ir vis jo sudedamj matmen iraikai, privalu gyventi ir organizuotis taip, kad atsivrimas transcendencijai bt skatinamas. Kaip tik dl to visuomens statymai ir institucijos negali ignoruoti piliei religinio matmens ar jo apskritai nepaisyti. Savo diding paaukim suvokiani piliei demokratinmis pastangomis statymai ir institucijos privalo tinkamai atspindti tikrj mogaus prigimt ir remti jo religin matmen. Kadangi religinis matmuo nra valstybs krinys, i neturi teiss juo manipuliuoti, bet privalo j pripainti ir gerbti.
Jei teisin tvarka – nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu – leidia reiktis religiniam ar antireliginiam fanatizmui arba tai toleruoja, tai ji neatlieka savo uduoties sergti ir skatinti teisingum ir kiekvieno teis. Šito nevalia istatyti statymo leidjo ar daugumos savivalei, nes, kaip jau mok Ciceronas, teisingumas yra daugiau negu vien statymo parengimo ir taikymo aktas. Jis taip pat aprpia kiekvienam jo kilnumo pripainim (11). O is, be garantuojamos ir esmikai gyvendinamos religijos laisvs, yra sualotas ir paeistas, jam gresia pavojus bti palenktam stabams, suabsoliutintoms santykinms grybms. Visa tai visuomen stumia politin ir ideologin totalitarizm, primygtinai akcentuojant viej gali ir slopinant bei ribojant sins, mstymo ir religijos laisves, tarsi jos bt jam konkurents.
Pilietini ir religini institucij dialogas
9. Autentiku religikumu pasireikiani princip ir vertybi paveldas praturtina tautas bei j etos. Jis tiesiogiai ukalbina moni sin ir prot, primena imperatyv moralikai atsiversti, skatina puoselti dorybes ir kupiniems meils brolikai vieniems su kitais suartti kaip vienos didels moni eimos nariams (12).
Laikantis pagarbos teigiamam valstybs institucij pasaulietikumui, btina vis labiau pripainti viej religijos matmen. To siekiant, esmingai svarbus sveikas pilietini ir religini institucij dialogas mogaus visapusiko vystymosi ir visuomens santarvs labui.
Gyventi meilje ir tiesoje
10. Globalizuotame pasaulyje, kuriame randasi vis daugiau daugiataui ir daugiareligi visuomeni, didiosios religijos gali bti svarbus moni eimos vienybs ir taikos veiksnys. Remdamiesi savais religiniais sitikinimais ir racionalia bendrojo grio paieka, j sekjai gali atsakingai darbuotis religijos laisvs aplinkoje. vairiose religinse kultrose btina branginti tai, kas naudinga piliei bendrabviui, ir atmesti visk, kas prieinga mogaus kilnumui.
Vieoji erdv, tarptautins bendrijos suteikiama religijoms ir j „gero gyvenimo“ pasilai, skatina rastis bendrus tiesos bei grio matus ir moralin sutarim – ir viena, ir kita esmingai svarbu teisingam ir taikiam bendrabviui. Didij religij vadovai dl savo vaidmens, takos ir autoriteto savose bendruomense pirmutiniai pareigoti siekti abipuss pagarbos ir dialogo.
Savo ruotu krikionys paties tikjimo Diev, Viepaties Jzaus Kristaus Tv, raginami gyventi kaip broliai ir seserys, susibr Banyi ir ivien statydinantys pasaul, kur „nebus vietos jokiai skriaudai nei jokiai niekybei, nes em bus kupina Viepaties painimo, tarsi jros vanden apsemta“ (Iz 11, 9).
Dialogas kaip bendras iekojimas
11. Dialog tarp vairi religij sekj Banyia laiko svarbiu religini bendruomeni bendradarbiavimo bendrojo grio labui rankiu. Pati Banyia neatmeta nieko, kas vairiose religijose tikra ir venta. „Su nuoirdia pagarba ji velgia tuos veikimo ir gyvenimo bdus, tuos nuostatus ir mokymus, kurie, nors daug kur skiriasi nuo jos paios tikim ir mokom dalyk, neretai perteikia visus mones apvieianios Tiesos spindes“ (13).
Nurodytas kelias nra reliatyvizmo ar religinio sinkretizmo kelias. Juk Banyia „skelbia ir turi skelbti Krist, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas (Jn 14, 6), kuriame mons randa religinio gyvenimo pilnatv ir kuriame Dievas visa sutaikino su savimi“ (14). Taiau tuo neatmetamas dialogas ir bendras tiesos iekojimas vairiose gyvenimo aplinkose, nes, anot Tomo Akvinieio dano pasakymo, „kiekviena tiesa, nesvarbu kieno pasakyta, ateina i Šventosios Dvasios“ (15).
2011 m. vsime Pasaulins maldos u taik dienos, 1986 m. mintos Asyiuje, 25-sias metines; didij pasaulio religij vadovus iai maldai Asyi pakviet garbingasis Jonas Paulius II. Anuomet jie paliudijo, kad religija yra ne atskirties ir konflikto, o vienybs ir taikos veiksnys. Tos patirties atminimas duoda pagrindo tiktis ateities, kai visi tikintieji jausis es teisingumo bei taikos statydintojai ir tikrai tokie bus.
Moralin tiesa politikoje ir diplomatijoje
12. Trokdamos painti ir ginti ties ir visuotinius principus bei vertybes, kuri negalima paneigti nepaneigiant mogaus kilnumo, politika ir diplomatija turt velgti didij pasaulio religij silom moralin ir dvasin paveld. Taiau k, praktikai kalbant, reikia skatinti moralin ties politikos ir diplomatijos pasaulyje? Tai reikia atsakingai elgtis remiantis objektyviai ir nuodugniai paintais faktais, griauti politines ideologijas, kurios galiausiai istumia ties bei mogaus kilnum ir taikos, vystymosi ir mogaus teisi dingstimi skatina netikras vertybes; tai taip pat reikia nenuilstamai siekti pozityvij teis grsti prigimtins teiss principais (16). Visa tai btina ir susij su pagarba mogaus asmens kilnumui ir vertumui, ems taut tvirtinta 1945 m. Jungtini Taut Organizacijos chartijoje, kurioje vertybs ir visuotiniai moraliniai principai pateikti kaip nacionalini ir tarptautini norm, institucij ir bendrabvio sistem matas.
Anapus neapykantos ir iankstinio nusistatymo
13. Nepaisant istorijos pamok ir valstybi, pasaulinio ir vietinio lygmens tarptautini organizacij, nevyriausybini organizacij ir vis geros valios moni pastang, kasdien dedam pagrindinms teisms ir laisvms apsaugoti, pasaulyje ir iandien tebra persekiojim, diskriminacijos, religins kilms smurto bei nepakantos akt. Pirmiausia Afrikoje ir Azijoje pagrindins aukos yra religini maum nariai, kuriems laisvai ipainti ar pakeisti savo religij visaip trukdoma: jie bauginami, paeidinjamos j pagrindins teiss ir laisvs, neleidiama pasinaudoti btinomis grybmis, atimama asmenin laisv ar net gyvyb.
Taip pat yra – kaip jau konstatavau – rafinuotesni prieikumo religijai form, Vakar alyse jos kartais reikiasi istorijos ir religini simboli, atspindini daugumos piliei tapatyb ir kultr, neigimu. Jos danai kursto neapykant bei iankstin nusistatym ir nesuderinamos su sveiku ir pusiausviru poiriu pliuralizm ir institucij pasaulietikum, jau nekalbant apie pavoj, kad jaunosios kartos neprisilies prie savo ali vertingo dvasinio paveldo.
Religija saugoma ginant religini bendruomeni teises bei laisves. Todl didij pasaulio religij vadovai ir taut atsakingieji asmenys tegu atnaujina sipareigojim skatinti ir sergti religijos laisv, pirmuiausia ginti religines maumas, nekelianias jokio pavojaus daugumos tapatybei, bet, prieingai, teikianias prog pradti dialog ir vieniems kitus kultrikai praturtinti. J gynimas yra idealus bdas, kaip sustiprinti palankumo, atvirumo ir abipusikumo dvasi, galini visose pasaulio srityse ir regionuose apsaugoti pagrindines teises ir laisves.
Religijos laisv pasaulyje
14. Galiausiai kreipiuosi krikioni bendruomenes, pirmiausia Azijoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir ypa Šventojoje emje, Dievo irinktoje ir palaimintoje vietoje, kenianias nuo persekiojim, diskriminacijos, smurto ir nepakantos. I naujo reikdamas joms savo tvik palankum ir patikindamas, kad u jas meldiuosi, vis atsakingj asmen praau greitais veiksmais ukirsti keli bet kokiems piktnaudiavimams tose srityse gyvenani krikioni atvilgiu. O Kristaus mokiniai dabartini sunkum akivaizdoje tegul nepraranda drsos, nes Evangelijos liudijimas visada yra ir bus prietaravimo enklas.
Apmstykime savo irdyje Jzaus odius: „Palaiminti lidintys, nes jie bus paguosti. <...> palaiminti alkstantys ir troktantys teisingumo, nes jie bus pasotinti. <...> Palaiminti js, kai dl mans jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip meiia. Bkite linksmi ir digaukite, nes js laukia gausus atlygis danguje“ (Mt, 5, 4–12). Atnaujinkime „prisiimt sipareigojim bti atlaidiems ir atleisti, to Dievo praome maldoje Tve ms, kai, melsdami: ir atleisk mums ms kaltes, kaip ir mes atleidiame savo kaltininkams (Mt 6, 12), patys nustatome troktamo gailestingumo slyg ir mat“ (17). Smurtas nenugalimas smurtu. Ms skausmo auksm visada turi lydti tikjimas, viltis ir Dievo meils liudijimas. Taip pat viliuosi, kad Vakaruose, pirmiausia Europoje, liausis prieikumas krikionims ir iankstinis nusistatymas prie juos, kylantys dl to, kad jie trokta nuosekliai gyventi pagal Evangelijos vertybes ir principus. Europa veikiau tesusitaiko su savo krikionikosiomis aknimis, kurios esmingai svarbios, troktant suvokti jos istorijoje turt, turim ir norim turti vaidmen. Teisingumo, santarvs ir taikos ji gals tiktis tik tada, kai puosels rimt dialog su visomis tautomis.
Religijos laisv – kelias taik
15. Pasauliui reikia Dievo. Jam reikia visuotini, vis pripastam etini ir dvasini vertybi, o to iekant, religija gali reikmingai prisidti prie statydinimo teisingos ir taikios socialins tvarkos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.
Taika yra Dievo dovana ir sykiu gyvendintinas projektas, kuris niekada nepabaigiamas. Su Dievu susitaikinusi visuomen yra ariau taikos, kuri nra tiesiog nekariavimas, karins ar ekonomins virenybs ir juolab apgauls ar mikli manipuliacij rezultatas. Prieingai, taika yra kiekvieno asmens ir kiekvienos tautos apsivalymo ir kultrins, moralins bei dvasins paangos, kai visapusikai gerbiamas mogaus kilnumas, vaisius. Visus troktanius darbuotis taikos labui ir pirmiausia jaunuolius kvieiu siklausyti savo vidin bals ir Dieve atrasti tvirt pagrind siekti autentikos laisvs ir neisemiamos jgos, kuri gali pasauliui duoti nauj krypt ir dvasi, galinani nekartoti praeities klaid. Popieius Paulius VI, imintingai ir toliaregikai steigs Pasaulin taikos dien, moko: „Taikai reikia duoti kitokius ginklus, negu tie, kurie skirti monijai udyti ir naikinti. Pirmiausia reikia moralini ginkl, tarptautinei teisei suteikiani jgos ir prestio – pirmuiausia sutari laikymosi ginklo“ (18). Religijos laisv yra autentikas taikos ginklas, turintis istorin ir pranaik misij. Ji ities ikelia aiktn ir padaro vaisingas giliausias mogaus savybes bei potencijas, galinias pagerinti ir pakeisti pasaul. Ji leidia net didiuli neteisybi ir materialini bei moralini bd akivaizdoje puoselti teisingos ir taikios ateities vilt. Religijos laisv, keli taik, tepatiria netrukus visi mons ir visos visuomens visais lygmenimis ir kiekviename ems kampelyje!
Vatikanas, 2010 m. gruodio 8 d.
BENEDICTUS PP XVI
(1) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 29. 55–57. (2) Plg. Vatikano II Susirinkimas. Tikjimo laisvs deklaracija Dignitatis humanae, 2. (3) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 78. (4) Plg. Vatikano II Susirinkimas. Banyios santyki su nekrikioni religijomis deklaracija Nostra aetate, 1. (5) Vatikano II Susirinkimas. Tikjimo laisvs deklaracija Dignitatis humanae, 7. (6) Benediktas XVI. Kreipimasis Jungtini Taut Organizacijos generalin asamblj (2008 04 18): AAS 100 (2008), 337. (7) Plg. Vatikano II Susirinkimas. Tikjimo laisvs deklaracija Dignitatis humanae, 2. (8) Jonas Paulius II. Kreipimasis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijos dalyvius (2003 10 10), 1: AAS 96 (2004), 111. (9) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 11. (10) Plg. Vatikano II Susirinkimas. Tikjimo laisvs deklaracija Dignitatis humanae, 1. (11) Ciceronas. De inventione, II, 160. (12) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis kit religij atstovus Didiojoje Britanijoje (2010 09 17): L‘Osservatore Romano (2010 09 18), p. 12. (13) Vatikano II Susirinkimas. Banyios santyki su nekrikioni religijomis deklaracija Nostra aetate, 2. (14) Ten pat. (15) Super evangelium Joannis, I, 3. (16) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis vieojo gyvenimo atstovus ir diplomatin korpus Kipre (2010 06 05): L‘Osservatore Romano (2010 06 06), p. 8; Tarptautin teologijos komisija. Iekant visuotins etikos: naujas poiris prigimtin statym (2009). (17) Paulius VI. inia 1976 m. Pasaulins taikos dienos proga: AAS 67 (1975), 671. (18) Ten pat, 668. ________________________________________________________ „Banyios inios“ 2010 m. Nr. 24 |